Mokykla.
Kontroliniai. Pamąstymai apie ateitį. Kontroliniai. Baimė dėl ateities.
Kontroliniai. Nesuprantami jausmai. Kontroliniai. Draugų gimtadieniai.
Kontroliniai. Jausmai, kurie panašėja į susižavėjimą. Ir spėkit kas pabaigoje?
Teisingai, kontroliniai.
Štai taip ir gyvenu.
Kankinama mokyklos ir nuolatinių, nesibaigiančių kontrolinių. Nepamiršta manęs aplankyti ir baimė apie ateitį. Pripažinsiu, tai absurdiška baimė, visiškai
beprotiška, nežinau iš kur ji, bet ji čia, jaučiu ją susigūžusią pilve. Veltui
naktimis slepiu galvą po pagalve ir verkiu ištisą valandą. Kad ir ką bedaryčiau, savaičių savaites mane
įkyriai persekioja mintys apie paslaptingą ateitį, kurią galiu susigriauti
žengus netinkamą žingsnį. Galiu tik pasvajoti apie žmogų, kuris mane nuramintų.
Bet juk ir svajonės pildosi.
Kas dėl nesuprantamų
jausmų, tai... dabar, pastaruoju metu, esu
šiek tiek pasimetusi. Vieną minutę noriu žmogų apkabint ir niekados jo
nepaleist, o kitą – trokštu, kad jo nebūčiau pažinojusi. Vieną kartą noriu, kad
visi mane išgirstų, kad mano slaptos
mintys juos pasiektų, o kitą – noriu trenkt durimis ir išeiti ten, kur žmogus negalėtų ateiti, kur negalėtų tavęs kamantinėti ir klausti „ar kažkas ne taip?“.
Juk tai vargina. Vargina visuomet šypsotis ir sakyti, kad man, kaip visada,
viskas gerai. Jie net neįsivaizduoja, kad bet kurią akimirką gali pasirodyti
ašaros, kurios tiesiog veržiasi pro blakstienas, bet... Jos dažniausiai ten ir
lieka, privalo likti ir suteikti mano žvilgsniui keisto blizgesio.
Bet viskas nėra taip
labai blogai, kaip gali pasirodyti. Šiuo metu, mane po truputį užvaldo jausmai,
panašėjantys į susižavėjimą. Nežinau, galbūt tai vėliau į nieką nenuves, bet...
Kol kas tai paįvairina gyvenimą. Juk taip gera vėl, po gana daug laiko, jausti
nedrąsius drugelių sparnų plazdėjimus pilve, naktimis, prieš užmiegant, svajoti
apie tą žmogų, kuris apdovanojo šypsena ir nedrąsiai žvilgtelėjo. Turbūt
sakysit, kad esu per daug naivi, bet... tos mintys ir viltys dabar yra
išsigelbėjimas nuo rutinos.
Štai toks mano
gyvenimas šią minutę. Galbūt rytoj viskas apsivers 360 laipsnių kampu. Žinot,
būčiau visai nieko prieš.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...