2015 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Pažvelgi ir negali patikėti savo akimis

Nauja mokykla! Tiesą sakant, man nei šilta, nei šalta. Toje mokykloje bus pažįstamų veidų, ir, na neslėpkim to, bet bus ir tokių, kurių galbūt kažkada nenorėjau daugiau pamatyt... Bet su laiku viskas pasikeičia. Sakydama "viskas", turiu omeny ir save.
Negalvokit, kad man lengva tai pripažinti, bet buvau bjaurus žmogus. Tikrai. Žeminau kitus, ieškojau vien tik sau naudos, apkalbinėdavau, nors pati buvau šiukšlė. Turėjau milijonus kaukių ir, deja, bet "einamiausia" buvo ta iš K raidės, kuriai niekas nerūpi. Tiesą sakant, ir nerūpėjo. Skaudinau aplinkinius, net nepagalvodama, kad pati sau kasu duobę.
Ir štai kažkuriuo momentu - pasiekiau dugną. Taip rimtai. Mane supo žmonės, bet viduje buvau viena. Tuo momentu man kažkas iš aukščiau atvėrė akis ir parodė, kokia pabaisa esu. Ir tai buvo lyg šlapiu skuduru per veidą. Man buvo gėda. Kaip aš galėjau taip nusiristi, kad drįsau šmeižti kitus: žmones, kurių net normaliai nepažįstu, draugus, kurie man visados ištiesdavo ranką?..
Šie praėję mokslo metai, ši vasara yra tas laikas, kai bandau atsitiesti. Nemeluosiu, bet daug kartų buvau palūžusi.. Daug kartų vėl apšmeižiau žmones ir vėl jiems dūriau peiliu į nugarą. Bet aš vėl bandau atsistoti ir stengiuosi nebekartoti klaidų.
Kodėl visą tai rašau, kai galėčiau tai pasilaikyti sau? Nes manau, kad tai yra dar vienas didelis žingsnis link geresnio žmogaus. Tai lyg atsukčiau į save sielos veidrodį ir pažvelgčiau tiesai į akis. Bjauru save tokią matyti, bet tik noras pasikeisti ir tai, kiek iki dabar įdėjau pastangų - mane varo pirmyn.
Tai tiek... Labai šiltai apkabinu ir nepaleidžiu...

P.s. sveikinu visus su jau tuoj tuoj ateinančiais mokslo metais! Tebūnie jie Jums lyg naujas lapas, lyg nauja pradžia. Būkit laimingi ir rūpinkitės šalia esančiais žmonėmis!..