2015 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

O aš noriu šypsotis

 Kaip gera vėl sugrįžti prie malonių įpročių: rašymo vakarais, žiūrint pro langą ir matant miestietišką dangų. Gera vėl pajusti muzikos galią, kuri nukelia į tą neapčiuopiamą pasaulį...
 Žinot, negalvojau, jog 10 klasė man leis pasidžiaugti šia malonia rutina. Ir štai likau maloniai nustebinta: turiu daug laisvo laiko, nors ir ruošiuosi "egzaminams". Jei teisingai suplanuoji dieną, viskam užtenka vietos.

 Ne paslaptis, kad su pavasariu šiek tiek prabudo mano jausmai. Ir Jo. Taip, vėl užsiiminėju meile akimis su tuo beprotiškai gražių akių savininku. Tik šįkart viskas kiek kitaip nei praeitais metais. Aš nebesitikiu iš Jo gauti kažko daugiau, nes, tiesą sakant, to galbūt ir nenoriu. Kuo labiau įsigilinu į save, tuo labiau suprantu, jog esu per daug sudėtinga ir nesugyvenama asmenybė. Tad labai abejoju savo sugebėjimas palaikyti artimus santykius. Galbūt aš tam dar nepribrendau.

 Nežinau, ar iš šio įrašo tai matosi, bet esu labai laiminga... Aiškios priežasties net neturiu. Kiekviena (ne)pažįstamo šypsena, kiekvienas nuoširdus juokas su draugais, kiekvienas šiltas ir saulėtas vakaras - viskas mane verčia jaustis laiminga. Viliuosi, jog ir aplink mane esantys žmonės pasisemia šio jausmo. To linkiu ir Jums...

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...