Aaaaa!!!! Išgyvenau anglų
kalbėjimą/egzaminą!! Ir išgyvenau dar visai puikiai, žinant, jog kalbėjau dialogą su
žmogum, su kuriuo niekados iki tol nebuvau net žodeliu persimetusi... Apskritai, labai savimi
didžiuojuosi. Dar 12 klasės pradžioje vos pagalvojus apie anglų kalbėjimą, nukrėsdavo
šiurpas. Tai atrodė vienas baisiausių egzaminų. Kažkaip vis nesugebėdavau
persilaužti, nors ir dalyvavau anglų kalbos stovykloje, kur vadovai – savanoriai iš kitų šalių. Žodžiu, kad ir kaip bandžiau save išstumti iš
komforto zonos ir priversti bendrauti angliškai, gaudavosi tik šnipštas. Bet
galiausiai pasibaigė pirmasis pusmetis, atėjo kovo mėnuo ir supratau, kad pats
laikas dar labiau susiimti, ir su drauge nutarėme pasilikinėti po pamokų, „paaukoti“
savo „langus“ ir tiesiog atlikinėti praeitų metų kalbėjimo užduotis. Ir tai tikrai
padėjo. Atlikusios krūvą tokių užduočių, pastebėjome, kad kalbėjimo temos
dažnai kartojasi (o ir šiais (2017m.) egzamine kalbėjau tema, kuri buvo beveik
identiška vienai 2016m. užduočiai). Tad viskas įmanoma, tik reikia įdėti daug
darbo.
Ak, ir kalbant apie patį
kalbėjimo egzaminą... Kadangi turiu iš anglų 9 (šis pažymys susidėjo beveik tik
iš klausymo, skaitymo, rašymo, gramatikos užduočių), žinojau, kad irgi gausiu
partnerį su 9 (kurio kalbėjimas turbūt ir atitinka šį pažymį, o ne taip kaip
manasis). Kaip jau minėjau, kalbėjau su beveik nepažįstamu žmogum, ir maniau,
kad tai pridės laabai daug jaudulio, bet klydau. Kažkaip viskas įvyko
priešingai – pasijaučiau drąsiau ir pasakiau sau, kad negaliu sugadinti žmogui
gyvenimo su savo prasta(?) anglų kalba, tad turiu pasirodyti kaip įmanoma
geriau. Tai ir padariau. Bet žinot, kada yra baisiausia? Ne, ne tada, kai Tu
sėdi prieš vertintojus ir žinai, kad tuoj kalbėsi. Ne, tą akimirką nebuvo nė
truputį jaudulio. Didžiausias nerimas apima tas kelias minutes iki pakvietimo į
ruošimosi patalpą. Tada yra baisiausia. Bet jau kai gauni kalbėjimo užduotį ir
prasideda 15min. pasiruošimas, nėra baisu. Nes supranti, jog niekur
nebepradingsi, turi tai padaryti.
Tiems, kurie irgi nelabai
draugauja su anglų kalbėjimu, pateikiu kelis patarimus:
- Kuo anksčiau pradėkite kalbėti pagal ankstesnių metų užduotis. Susitarkite su drauge(-u), atsispausdinkite užduotis, nusistatykite 12min. pasiruošimui (egzamine skiriama 15min., bet aš patariu pasilikti dar kelias minutes tiesiog tam, kad dar grįžtumėt prie monologo, prisimintumėt/pasibrauktumėte, ką svarbu paminėti). Galiausiai padarę tokių užduočių bent 15, pamatysite, kad temos kartojasi, o ir gavę kalbėjimo užduotis klasėje, nebeišsigąsite.
- Klausykite daugiau BBC radijo, žiūrėkite filmus angliškai, skaitykite šia kalba ir naujienų portalus, o gal net ir knygas. Praplėsite savo žodyną.
- Beje, susirašykite ant lapo labiausiai jums patinkančias fraze (pvz., „To my way of thinking“, „Moving to the next point“, „Maybe you‘ve got a point, but...“, „I haven‘t given that a great deal of thought before“ ir pan.). Išmokite jas ir kalbėdami stenkitės kuo daugiau jų vartoti.
- Galiausiai, patikėkite savim, kad galit persilaužti. Nes tikrai tikrai galit. Aš gyvas to įrodymas. Tiesiog reikia praktikos. Daug daug praktikos.
:))))