2015 m. sausio 10 d., šeštadienis

Kodėl mokykloje tiek beviltiškų žmonių?

Galvoje labai daug minčių... Daugelį jų sužadino mokykloje esantys žmonės, kurie, bent jau manojoje velnio įstaigoj, yra be galo tušti ir be vertybių. Kaip bebūtų gaila, sakydama "žmones" turiu galvoje ne tik kas antrą/trečią mokinį, bet ir kelis mokytojus. Galbūt esu senesnių pažiūrų, bet mano manymu, mokytojas turi kelti pagarbą, jis turėtų būti autoritetas, o ne draugas, su kuriuo susitikęs - pasisveikini. Nežinau kokia situacija kitose mokyklose, bet manojoje - mokytojas pamokos pradžioje su klasės vaikinais pasisveikina jiems paspausdamas ranką, o kartais net vyriškai apsikabindamas (na, žinot...). Štai čia, mano nuomone, yra peržengiama 'mokytojo ir mokinio' riba. Jie tampa lygūs.

Apie klasiokus ir apskritai visus kitus mokinius net nekalbu... Tuštybių mugė. Daug kartų per dieną savęs (o gal reikėtų sakyti "jų") mintyse paklausiu: "negi iš tikrųjų jūs tookie buki? Negi jums iš tikrųjų nuoširdžiai kvailai rūpi tie nesibaigiantys pletkai apie nieką? Negi iš tiesų jūs tokie nesubrendę?". Ne, aš nelaikau savęs labai brandžia asmenybe, bet kartais atrodo, jog pakliuvau į pradinukų, kur jau ten, į darželinukų grupę.
O... vos nepamiršau... jeigu neturi snapčeto ir instagramo ar dar kokio velnio nešto ir pamesto tinklalapio, o ant telefono ekrano nesipuikuoja tavo nuotrauka ar bent jau super protingi žodžiai, esi kažkokia nenormali.

Ne vieną kartą kilo mintis palikti šią mokyklą, bet... ar kitur bus kitaip? Labai abejoju... Tuo labiau, kad šioje mokykloje mane laiko tai, jog joje mokausi nuo pirmos klasės (žinot, sentimentai), taip pat joje yra keli tikrai nuostabūs Mokytojai, kurie vis dar išliko iš didžiosios M raidės.
Nežinau... Džiaugiuosi, kad dar yra laiko viską apgalvoti ir nuspręsti.
Ar per daug naivu tikėtis, jog iki vasaros daugelis  žmonių ateis į protą ir galėsiu ramia širdimi likti šioje mokykloje? Na, pažiūrėsim.

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...