Apie klasiokus ir apskritai visus kitus mokinius net nekalbu... Tuštybių mugė. Daug kartų per dieną savęs (o gal reikėtų sakyti "jų") mintyse paklausiu: "negi iš tikrųjų jūs tookie buki? Negi jums iš tikrųjų nuoširdžiai kvailai rūpi tie nesibaigiantys pletkai apie nieką? Negi iš tiesų jūs tokie nesubrendę?". Ne, aš nelaikau savęs labai brandžia asmenybe, bet kartais atrodo, jog pakliuvau į pradinukų, kur jau ten, į darželinukų grupę.
O... vos nepamiršau... jeigu neturi snapčeto ir instagramo ar dar kokio velnio nešto ir pamesto tinklalapio, o ant telefono ekrano nesipuikuoja tavo nuotrauka ar bent jau super protingi žodžiai, esi kažkokia nenormali.
Ne vieną kartą kilo mintis palikti šią mokyklą, bet... ar kitur bus kitaip? Labai abejoju... Tuo labiau, kad šioje mokykloje mane laiko tai, jog joje mokausi nuo pirmos klasės (žinot, sentimentai), taip pat joje yra keli tikrai nuostabūs Mokytojai, kurie vis dar išliko iš didžiosios M raidės.
Nežinau... Džiaugiuosi, kad dar yra laiko viską apgalvoti ir nuspręsti.
Ar per daug naivu tikėtis, jog iki vasaros daugelis tų žmonių ateis į protą ir galėsiu ramia širdimi likti šioje mokykloje? Na, pažiūrėsim.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...