
Diena praėjo
tiesiog puikiai (*balse girdimas sarkazmas*). Buvo visko: ir šiek tiek ašarų, ir
pirmasis gyvenime (bet negaliu pažadėti, kad vienintelis) gautas vienetas iš
chemijos, kuris sukėlė tą mano jausmų proveržį. O iš tiesų diena prasidėjo net
ganėtinai linksmai. Pirmas dvi pamokas šypsojausi, juokiausi ir tiesiog
mėgavausi gyvenimu (būtent tokios emocijos užsiliko nuo penktadienio). Bet
štai atėjo chemija, kurią, iš tiesų, aš labai mėgstu, ko, deja, negaliu pasakyti apie šio dalyko mokytoją.
Jau kažkuriame įraše minėjau, kad nesuprantu, kodėl tokiems mokytojams kaip
jis: nesuvaldantiems klasės, pasiduodantiems mokinių įtakai, suteikiamas
pedagoginio diplomas? Žodžiu, kad ir kaip ten bebūtų, jis nusprendė klasę
„valdyti“ rašydamas vienetus. Šiandien ir man teko garbė gauti šį nuostabų
pažymį. Tiesiog išėjo taip, kad nebuvau padarius namų darbų (tik užsirašius
sąlygą, nes,

sąžiningai sakau, neturėjau supratimo, kaip viską daryti) ir jis
pakvietė mane atsakinėti, nes, matai, tamo.lt dienyne buvo parašyta, kad
šiandien bus žodinis atsiskaitymas, nors per praeitą pamoką apie tai jis net
neužsiminė. Aš visiškai nebuvau tam pasiruošusi, tad atsisakiau atsiskaitinėti ir vuolia: 1-as į dienyną. Dabar, prisiminus viską,
atrodo kvailai, kad buvo tokios perdėtos emocijos, bet atsisėdusi į suolą akyse man pradėjo kauptis ašaros.
Valdžiausi iš visų jėgų, įtikinėjau save, kad nieko čia tokio, bet ašaros byrėjo
kaip byrėjusios. Mokytojas viską kuo puikiausiai matė. Galiausiai iš kuprinės
išsitraukiau servetėlę ir veidrodėlį, kad galėčiau greitai susitvarkyti, o
„supratingasis“ mokytojas aprėkė mane: kad dar randu laiko gražintis. Pala pala
dar ne pabaiga... Viską titulavo nuskambėjęs skambutis ir mokytojo pasakyti
žodžiai: „tikiuosi, kad pamoka labai patiko“.

Mintyse jį
šimtą kartų prakeikiau, nusiunčiau į pragarą ir sugalvojau ne vieną keršto
planą.
Ir tikrai, mokytojau, aš
nesižeminsiu bei neprašysiu jūsų ištaisyti to vieneto. Na ir kas, kad jūsų dėka
dabartinis mano vidurkis iš dviejų pažymių (9 ir 1) yra 5. Praeitais metais
mano chemijos metinis buvo 10 (mokantis pas kitą mokytoją). Tad aš tikrai moku
chemiją. Ir tegul tas prakeiktas vienetas gula ant jūsų sąžinės (kurios, beje, manau, kad neturite).
P.S. atleiskite už galbūt esantį minčių kratinį ir nerišlius sakinius, bet... tik taip man pavyko išsilieti.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...
Yeah. Kaip aš gerai tave suprantu. Vieneto negavau, bet mano chemijos mokytoja lygiai tokia pat. Ilgiuosi senosios...
AtsakytiPanaikintiAhh... Kaip gera, kai yra žmogus, kuris tave supranta ir niekuo tavęs nekaltina...
PanaikintiVisada yra tokių žmonių :-)
AtsakytiPanaikintiSuprantu tave kuo puikiausiai! Visur tokių mokytojų būna. Bet anksčiau ar vėliau tenka susigyventi..:) Mano chemijos mokytoja irgi tokia... hm... hmhmh, bet jau pripratau ir net visai gerai pradėjau su ja sutarti.:)
AtsakytiPanaikintiO pažymiai beveik nieko nepasako apie mokinio žinias. Kaip ir tavo atveju. Tarkim, jei vieną dieną mokinys nemokėjo daugybos lentelės ir gavo 2, o kitą kartą jau išmoko 10-iai, tai jo vidurkis yra 5, nors daugybos lentelę jis moka puikiai. Tad "nesižemink" ir nesinervink, pažymiai tėra tik kvailos mūsų švietimo sistemos įrodymas.
Ačiū Tau!
PanaikintiAš irgi nuolatos sau kartoju, kad pažymiai absoliučiai nieko nereiškia, kad jie niekados objektyviai nerodė/nerodo/nerodys žinių lygio.
Labai nuoširdžiai dėkoju, jog supranti...