"Naujienos"

Šią savaitę mokykloje budi mūsų klasė. Manasis budėjimo postas nepasikeitė nuo praeitų metų: tas pats ilgas koridorius, tos pačios kėdės ir radiatoriai prie sienos- viskas išliko tose pačiose vietose, tik... trūksta Jo. Prisimenu, kaip praeitais mokslo metais be galo laukdavau budėjimo, nes žinojau, kad turėsiu progą iš labai arti mėgautis mūsų akių užsiiminėjama meile . O dabar... kiekvieną pertrauką ten stovėdama ir prie to kabineto (kur anksčiau Jam būdavo pamoka) matydama kitus žmones, širdyje jaučiu keistą tuštumą. Ne, aš Jam nieko nebejaučiu, bet... turbūt dar ilgą laiką būsiu prisirišusi prie tų nuostabių prisiminimų.

Kas dar naujo mano intrigų kupiname, kartais iki gyvo kaulo nusibodusiame, o kartais be galo nuostabiame pasaulėlyje? Tiesą sakant, nieko. Na, neskaitant fakto, kad leidausi į lengvą flirtą su vaikinu, kuris, kiek žinau, turi draugę, taip pat dėka auklėtojo ir puikios rusų.k. mokytojos chemijos mokytojas ištrynė tą prakeiktą vienetą, ir dar tarp kitko kitą savaitę rašau milijoną šešis kontrolinius . O šiaip tai daugiau kaip ir nieko naujo. Viskas teka senąją vaga...

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...