2015 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Pažvelgi ir negali patikėti savo akimis

Nauja mokykla! Tiesą sakant, man nei šilta, nei šalta. Toje mokykloje bus pažįstamų veidų, ir, na neslėpkim to, bet bus ir tokių, kurių galbūt kažkada nenorėjau daugiau pamatyt... Bet su laiku viskas pasikeičia. Sakydama "viskas", turiu omeny ir save.
Negalvokit, kad man lengva tai pripažinti, bet buvau bjaurus žmogus. Tikrai. Žeminau kitus, ieškojau vien tik sau naudos, apkalbinėdavau, nors pati buvau šiukšlė. Turėjau milijonus kaukių ir, deja, bet "einamiausia" buvo ta iš K raidės, kuriai niekas nerūpi. Tiesą sakant, ir nerūpėjo. Skaudinau aplinkinius, net nepagalvodama, kad pati sau kasu duobę.
Ir štai kažkuriuo momentu - pasiekiau dugną. Taip rimtai. Mane supo žmonės, bet viduje buvau viena. Tuo momentu man kažkas iš aukščiau atvėrė akis ir parodė, kokia pabaisa esu. Ir tai buvo lyg šlapiu skuduru per veidą. Man buvo gėda. Kaip aš galėjau taip nusiristi, kad drįsau šmeižti kitus: žmones, kurių net normaliai nepažįstu, draugus, kurie man visados ištiesdavo ranką?..
Šie praėję mokslo metai, ši vasara yra tas laikas, kai bandau atsitiesti. Nemeluosiu, bet daug kartų buvau palūžusi.. Daug kartų vėl apšmeižiau žmones ir vėl jiems dūriau peiliu į nugarą. Bet aš vėl bandau atsistoti ir stengiuosi nebekartoti klaidų.
Kodėl visą tai rašau, kai galėčiau tai pasilaikyti sau? Nes manau, kad tai yra dar vienas didelis žingsnis link geresnio žmogaus. Tai lyg atsukčiau į save sielos veidrodį ir pažvelgčiau tiesai į akis. Bjauru save tokią matyti, bet tik noras pasikeisti ir tai, kiek iki dabar įdėjau pastangų - mane varo pirmyn.
Tai tiek... Labai šiltai apkabinu ir nepaleidžiu...

P.s. sveikinu visus su jau tuoj tuoj ateinančiais mokslo metais! Tebūnie jie Jums lyg naujas lapas, lyg nauja pradžia. Būkit laimingi ir rūpinkitės šalia esančiais žmonėmis!..

6 komentarai:

  1. pamatyti, kokie bjaurybės buvom - gali kiekvienas, tačiau stengtis pasikeisti į gerą pusę - tik tvirtos asmenybės. you go, girl!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Akvile, ačiū Tau... Rašydama šį įrašą, maniau, kad daugelis mane pasmerks. Pasmerks už tai, kokia bjauri buvau. Ir vis dar esu. Bet kaip minėjau, bandau pasikeisti, ir dėl tokių žmonių kaip Tu, dėl tokių komentarų - aš vis judu į priekį.
      Dar kartą nuoširdus ačiū...

      Panaikinti
  2. Jau senokai nemačiau jokios žinios iš tavęs. Bet žinai, kiekvienam asmeniui būna laikas kai jis rodosi visiems, ir kai nesirodo. Turėjai apie ką pagalvoti, tikiuosi pasirinkai tinkamiausią kelią sau.
    Mokykloje buvo laikų kai ir aš su savo "beste" eidamos kartu namo aptarinėdavome kitų klasiokių poelgius. Tuo metu nemaniau kad mes juos apšnekam, juk niekam nieko blogo lyg ir nelinkėjom. Gi žinai, jeigu neapkęsi žmogaus, nelaimės sulauksi pats. Niekada nelaikiau save pasikėlusia, nors gal ir buvau kažkuriuo laikotarpiu. Vis gi užaugau apsupta gamtos, gyvūnų tai ir iki šiol nerūpi žmonės. Kodėl? Nes manau esu tokia auka kaip tų, kuriuos save laikai. Negaliu pasakyti, jog turiu kokių gražių prisiminimų iš mokyklos laikų, nes visi 12 metų buvo vien apgaulė. Daugiausia dėl patyčių, dėl apgaulės, draugių dramos, konfliktai. Bet ilgainiui supratau, kad nėra tokių žmonių, kurie liks amžiams. Na jeigu ir yra jų labai mažai, mano gyvenime jie nepasirodė dar. Gali manyti čia mano didžiausias pesimizmas, bet tokia realybė. Ir eikit velniop kas sako, jog esu pesimistė. Užknisot.

    Kad ir kaip čia būtų (mano mintys šokinėja, nes yra daug neišsakytų jausmu, bet nenoriu išsiplėtoti), džiaugiuosi jog supratai ir mėgini pasikeisti.

    Geriems žmonėms dangus,
    blogiems - pragaras.

    Do you best!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai Tau ačiū!.. Nesitikėjau sulaukti tokio ilgo, nuoširdaus komentaro...
      Aš tikrai bandau pasikeisti ir nenuleisiu rankų, kol būsiu įsitikinus, kad ta bjaurioji aš, niekados nebe išlįs... Ir na, ačiū, kad tiki, jog galiu pasikeisti... Man tai be galo svarbu.

      Panaikinti
  3. Turbūt kitiem žmonėm lengviau, kai jie trokšta sugrįžti į mokyklą, kai nori kuo greičiau, nors ir šią sekundę, tačiau manau ar pažįstu tokio žmogaus, galbūt įsivaizduoju... O man. Man belieka įsijungti galvelę, ir prisiminti visa kas praėjo. Kas buvo skaudu, netikra, ašarų ir dramų būta, dažniausiai tos ašaros būdavo dėl konfliktų, kurie užgriūdavo netikėtai, kai tik kažkuo pasidžiaugdavau, o tada pūkšt, ir gera nuotaika dingdavo... Tačiau būdavo ir gerų atsiminimų! Klasė - jog bendruomenė, turėtų palaikyti, vestis drauge, ir manau taip būdavo, na ne dažnai, bet būdavo ištiestos bendraklasių rankos.
    Galbūt nelaukiu naujovių, ir išvysti veidus kuriuos taip pat skaudinau, aišku žodžiais, nes jie būdavo skaudžiausi!
    Būdavau ir nesuprasta, palikta, suprasta, ir ne viena... :) Visko, bet tai ir daro tuos prisiminimus įdomesnius... Aš tikiuosi, kad šie metai bus geresni kiekvienam, ir Tau! :)
    Man įrašas patiko, labai, nors ir skaudus ir gerai pažįstamas! Linkiu iš savęs išvyti tą nenaudėlę ;) Lankausi pirmą kartą, tačiau mane labai sužavėjo :)

    "Gyvenimo taurė būtų saldi iki šleikštumo, jei į ją nekristų karčios ašaros".

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kad Tu žinotum, kaip buvo gera skaityti Tavąjį komentarą! Esu be galo dėkinga už supratimą, nes, kaip minėjau anksčiau, galvojau, kad daugelis dėl šio įrašo (kuriame atskleidžiau tikrąją save) mane pasmerks. Tad ačiū, Emilija... Ačiū už linkėjimą, kad šie metai būtų geresni, ačiū už visą šiltą ir palaikantį komentarą.. Ačiū!

      Panaikinti