Įdomūs jausmai ir norai

Būna dienų, kai beprotiškai myliu gyvenimą, myliu visus aplinkui vaikštančius sutvėrimus, kad net rodos, galėčiau visus apkabinti ir nebepaleisti. Man patinka dalintis šiluma, patinka kitus priversti nusišypsoti ir įsimylėti gyvenimą. Bet kartais visko būna per daug. Per daug žmonių, kurie dėl kažkokių priežasčių neleidžia man šypsotis nei viduje, nei išorėje.

Apskritai, šiuo metu jaučiuosi keistai... Jau aštuonis mėnesius esu naujoje mokykloje ir galių drąsiai bei nuoširdžiai pasakyti, man čia patinka. Nuostabūs, kūrybingi klasės draugai, kurie visi savaip gražūs. Kartais mėgstu atsiriboti ir iš šalies pažvelgti į juos – tada suprantu, kokie jie unikalūs ir nepakartojami. Nuoširdžiai kiekvienam linkiu gyvenime sutikti tokių talentingų, įdomiai mąstančių žmonių, kaip mano klasės draugai. Mokytojais skųstis irgi negaliu. Taip, yra vienas kitas, kurių mokymo metodai man nėra prie širdies, bet... prisitaikyti galiu. Labai džiaugiuosi, kad šioje mokykloje, kaip ir praeitoje, yra mokytojų iš didžiosios raidės. Lietuvių k. ir istorijos Mokytojų dėka, aš vis dar nepraradau meilės lietuvių kalbai, jos istorijai bei noro studijuoti filologiją, o vėliau gal ir pedagogiką.

Pati suprantu, kad skųstis neturiu kuo. Klasė, mokytojai, mokykla daug geresni nei drįsau tikėtis, bet... būna klasėje tokių akimirkų, kai ypač išryškėja, jog vis dar esu naujokė. Kažkokie juokeliai apie praeitų metų atsitikimus, visiškai atviras bendravimas, pasitikėjimas vienas kitu – viskas mane priverčia jaustis nepilnaverte. Žinoma, negaliu iš jų reikalauti, kad jie bendrautų taip, lyg mane pažinotų jau daugelį metų. Bet kartais tas atstumas, nors ir mažytis, neleidžia man būti savimi. Galbūt ta kaukė, kurią būnu priversta užsidėti, man trukdo laisvai kvėpuoti ir džiaugtis gyvenimu. Galbūt dėl to, kad niekas taip ir nesusipažįsta su tikrąja manimi, aš kartais jaučiuosi menka.

Noriu žmogaus, su kuriuo kartu kurčiau svajones, stebėčiau žmones ir analizuočiau jų mintis, kartu kiekvieną dieną iš naujo ir dar labiau įsimylėčiau gyvenimą. Noriu žmogaus, kuris nusiimtų savąją kaukę ir kartu nuimtų manąją.