Nedalyvausiu šimtadienyje ir kt. šventėse?..

  Gerai. Yra viena „problema“. Nedalyvausiu šimtadienyje, paskutiniame skambutyje ir net išleistuvėse. Negaliu, o gal tiksliau - nenoriu. Bet ir normalios priežasties tam neturiu. Tiesiog žinau, kad tose šventėse jausiuos blogai. Ne, nebūčiau ten viena, o ir apsirengt turėčiau ką... Problema yra tame, kad aš nepatiksiu sau. Ir nepatiksiu sau beprotiškai. Negaliu apsakyt to jausmo, kurį žinau, kad jausiu būdama ten. Vien apie tas šventes pagalvojus, mane suvimdo. Ir to tikrai neperdedu. Turbūt problema yra manyje, mano mąstyme ir požiūryje. Bet... aš negaliu teigti, kad sau nepatinku. Turiu omeny, kad nedrįsčiau priskirti savęs prie tų žmonių, kurie savęs nemyli ir yra sau negražūs. Ne. Per savo 19-iolika metų sugebėjau susitaikyti su savo išvaizda, bet...vis vien nenoriu dalyvauti iškilmingose (?) šventėse, nes žinau, kad sau nepatiksiu. Ir net nesuprantu, kokia čia ta normali problema. Aš net pati to nesuvokiu, o dar turiu kažkokiu būdu tai paaiškinti aplinkiniams. Patikėkit, beprotiškai sunku atsilaikyti prieš visus raginimus eiti į visas šias šventes, nes, anot jų, vėliau gailėsiuos. Taip, pripažįstu, greičiausiai gailėsiuos. Bet šiai akimirkai aš vis vien nenoriu ten dalyvauti. Aš tiesiog žinau, kad jausiuos toje aplinkoje blogai. Ir taip, galėčiau apsimetinėti, kad viskas gerai, galėčiau būdama ten šypsotis ir džiaugtis aplinkiniais, bet viduje aš byrėsiu į gabalėlius. Ah... ar leisdama sau ten nedalyvauti, elgiuosi per daug savanaudiškai?..