Šūvis į nekenčiamą žmogų

Jei kiekvienas turėtų po galimybę šauti į žmogų, kurio nekenčia. Ar aš išgyvenčiau? Ir ar yra toks žmogus, kurio taip stipriai nekenčiu, jog pasiryžčiau tokiam žingsniui?

Pabandžiau išsikelti tokius klausimus. Pasirodo, kad norint į juos atsakyti, reikia labai ilgai, sunkiai „pasukti“ galvą. 

Ar aš išgyvenčiau? Hmm... Nusprendžiau to paklausti kitų. Buvo įdomu sužinoti, ar kiti mano, kad esu kažkieno taip labai nekenčiama. Ir ką jūs manot? Visi iki vieno atsakė: „kas jau kas, bet tu išliktum gyva ir nesužeista.“ Žinoma, malonu išgirsti tokį atsakymą, bet... Gyvenam tokiam pasauly, kuriame net artimiausi draugai, gali netikėtai durti peiliu į nugarą (patikėk, žinau tai...). Tad mano manymu, mano kūne tikrai atsirastų nors viena skylutė, kurią būtų padaręs šovinys.

 Prie viso šito, padariau mini apklausą ir paklausiau kitų : „Ar tu išgyventum?“. Iš 30 žmonių, neigiamai atsakė 19 . Mano manymu, tai gana didelis skaičius. Ne gana to, likusieji 11 nevisi būtų sveiki, nes 7 iš jų, prisipažino, kad būtų nors vieną kartą pašauti. Taigi, galiu daryti tokią mažytę išvadą, jog jeigu atsirastų tokia galimybė nušauti nekenčiamą žmogų, daug žmonių nukentėtų. Daug. Labai daug.

O ar aš pati, nutaikyčiau ginklą į kokį nors žmogų? Turbūt ne. Turbūt. Nekenčiu lietuvių.k. mokytojos, nekenčiu porą savo klasiokių, bet... Ta neapykanta nėra tokia milžiniška. Nors dėl lietuvių mokytojos... Dar labai gerai pagalvočiau.

Skaitydami šį įrašą, turbūt manote, kad išėjau iš proto, nes pradėjau šnekėti apie žudymus. Bet nors menkam nusiraminimui žinokit, kad tai tebuvo tiesiog pamąstymai apie save ir kitus. 

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...

NE Į TEMĄ.  šiandien, netyčiom pievoje suradau keturlapį dobilą . Žinoma, sugalvojau norą. Ir labai tikiuosi, kad jis išsipildys.