2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Mikė Pūkuotukas


Manykit ką norit: suvaikėjau, neturiu ką veikt ar dar bala žino ką . Rašau šitą įrašą, nes įsimylėjau "Mikė Pūkuotukas" knygą. Niekados jos nesu skaičiusi ir abejoju ar laikiau šitą knygą rankose, bet iš internete rastų ištraukų, aš pradėjau degti noru ją perskaityti. 
Pateikiu ir Jums vieną labai juokingą, bet mielą ištrauką, kurią paskaičius automatiškai nusišypsau:


 -Kaip vis dėlto gerai, kad mes turime vienas kitą! – sušuko Paršelis.

  Mikė Pūkuotukas linktelėjo.
 - Tu įsivaizduok: manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.
 - O tu kur?
 - Manęs nėra.
 - Taip nebūna, - pasakė Mikė Pūkuotukas.
 - Aš irgi taip manau, - pasakė Paršelis. - Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
 - Eisiu pas tave.
 - Kur? 
 - Kaip kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu: “Kodėl tu neatėjai, Paršeli?” O tu sakysi…
 - Tai kvaila! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
 - Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane…  
  Paršelis prisiglaudė prie Pūkuotuko.
 - Pūkuotuk… - sušnabždėjo. 
 - Ką, Paršeli?
 - Nieko… - atsakė Paršelis imdamas Pūkuotuko leteną.- Aš tik noriu žinoti, kad Tu visada šalia…

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...

1 komentaras: