2014 m. sausio 8 d., trečiadienis

Jausmai, kurie panašūs į susižavėjimą

Kažkas labai nedrąsiai virpina širdį. Pilve drugeliai po truputį išskleidžia sparnus ir ruošiasi pradėti skraidyti. Biologijos mokytoja turbūt pasakytų: „kad drugelių pilve nebūna“ ir man reikėtų nustoti vartoti tai, nuo ko tokios mintys kyla. Taigi, išvada tokia, jog nebeturėčiau per pertraukas jo drastiškai ieškoti akimis, o vėliau jį sutikus – kvailai šyptelėti. Bet ar tai įmanoma? Ir ar iš viso, tai būtina? Juk taip gera, kai kažkas praskaidrina tavo kasdienybę, priverčia nusišypsoti, stipriau suspurdėti širdį. Bet viso to minusas yra tai, kad užtikrintai pasiruošti kontroliniui - beveik neįmanoma, kad mintys, net ir stengiantis jas kontroliuoti, sukasi prie jo. Galbūt tai yra to jausmo kaina? Ir aš, kaip ne keista, pasiryžusi tiek sumokėti.


Iki pavasario dar toli gražu, tad vadinti tai pavasariniu jausmų sukilimu - negalėčiau... Nors galbūt, akys, už lango matančios žolę ir pliaupiantį lietų vidurį žiemos, širdžiai nusiuntė signalą, kad turbūt atėjo pavasaris ir pats laikas pažadinti jausmus. Kad ir kaip ten bebūtų, gera vėl, po kurio laiko, pajusti tą jausmą.  

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...

6 komentarai:

  1. Labai geras jausmas...:) Ir pažįstamas. Taip gerai pažįstamas...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Atsakymai
    1. Žinai, apie tai nepagalvojau... Galbūt, tu ir teisi..?

      Panaikinti
  3. Pirmoji pastraipa. Mmm. Tiksliai apibūdinai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ooo... Tas keistas, nepaaiškinamas jausmas, į kurį atsakymų ir logiškų sprendimų nerasi... Pritariu tau. :)

    AtsakytiPanaikinti