Bet vis dėlto... O jeigu jo tie
žvilgsniai nieko nereiškia? Jei jis į mane pažvelgia vien dėl to, jog supranta,
kad jį stebiu. Gal ilgas akių kontaktas tėra tik mano prasimanymas? Jei aš viską tiesiog per daug sureikšminu ? Ir... ar man
reikėtų nustoti drastiškai ieškoti jo akių, kai pakliūnu į tą mokykloje susidarantį minios
sūkurį?
Žinau, kad visi šie klausimai
skamba be galo juokingai ir idiotiškai, bet... jeigu tai tiesa? Nesinori apie tai galvoti.
Nenoriu galvoti, jog tai tik vienpusė simpatija. Kad visi jo žvilgsniai nebuvo
nuoširdžiai paskirti man ir kad jo nedrąsi šypsena tebuvo kažkokio pokšto
atsakas. Tokios mintys tikrai nedžiugina. Fu. Tegul eina nuo manęs šalin ir
daugiau nebe pasirodo.
Pabeldžiu tris kartus į medinį
pieštuką (tikiuosi, to užteks), nusispjaunu per kairį petį ir viliuosi, jog
visi mano klausimai yra „iš piršto laužti“.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...
Tris kartus rašiau komentarą. Tris kartus ištryniau, supratau, kad nelabai čia ką ir pridursi.. Tai ne vieną merginą kamuojantis klausimas, kurio atsakymą išgirsti gal būt būtų per sunku.. :)..
AtsakytiPanaikinti...Ir tai varo iš proto... Tai taip nervina, kai nežinai, ar viską tiesiog per daug sureikšmini, ar vis dėlto tai yra abipusis jausmas.
PanaikintiAhh...
Taip, tikrai daugelis iš mūsų - merginų pajuntame panašų jausmą. Šiuo metu mane tokie klausimai kamuoja ir neleidžia pabėgti... Linkiu tau ryžto ir kantrybės! :)
PanaikintiWow lovely blog!!! :)
AtsakytiPanaikintiMaybe you like to follow each other it will be great :)
Love,
http://eyeloveeyecatcher.blogspot.de/