2014 m. birželio 16 d., pirmadienis

Jaučiuosi... keistai

Štai aš ir vėl čia. Po gana daug laiko. Priverčiau save nors ką parašyti. Tiesiog... neturiu laiko, o gal sąžiningiau būtų sakyti – noro, kažką rašyti. Šiuo metu mano gyvenimas... nesudėtingai sudėtingas. Ne jums vieniems iškyla klausimas: „tai koks, po galais, tas tavo gyvenimas?!”. Atsakau nuoširdžiai, nežinau. Atrodo, pagaliau vasara, laisvo laiko tiek, kad net nebežinai, ką daryti. Galbūt tame ir problema. Ėjau į mokyklą ir turėjau kažkokią rutiną, o dabar... sėdžiu namuose (neskaitant šuns vedžiojimo į lauką). Taip, aš vis dar turiu draugus, bet... nebeturiu noro kažkur eiti. Galbūt tai tik laikinas periodas po mokyklos. Turbūt reikia laiko prisiprasti prie naujo režimo. Laikas susitaikyti su vasaros atostogomis.

Gerai... Esu kaip nesava. Ir prie to labai daug prisidėjo mano mintys. Nežinau kodėl, bet jose dažnai pradėjo rodytis Jis (tas, kuris savo žvilgsniais, išskirtiniu dėmesiu ir abipusiu giliu akių kontaktu, mano mokslo metus pavertė ypatingais). Vedžiodama savo šunį ir horizonte pamatydama vaikiną su raudonais batais (Jis tokiu nuolatos avėdavo...),  tikiuosi, kad tai Jis, kad prasilenkdami vienas su kitu, susižvalgysime... Kol kas, visada apsirikdavau. Nei vienas iš jų, nebūdavo tikrasis Jis...

Beje, mintis sujaukė ir po visos amžinybės pasirodęs Justas. Praėjo beveik metai nuo to laiko, kai jis mane įskaudino, kai vienas ant kito rėkėme, kad niekados vienas su kitu nebebendrausim. Ir štai pasirodo jis, sakantis, kad manęs pasiilgo. Patikėkit, stengiausi išlikti šalta ir nepasiduoti, bet... pasidaviau. Vėl įsileidau į savo gyvenimą. Galbūt dėl to, kad noriu kažkokios sumaišties... O galbūt tiesiog man reikia kažko, kas padėtų pamiršti Jį. 


Ir štai tau vasara. Tos, kurios taip laukei visus mokslo metus, tikėdamasis, kad ji bus nuostabi. Realybė „šiek tiek“ pribloškė.  Aš labai tikiuosi, be proto viliuosi, kad liepos mėnuo, kai nebebūsiu mieste, bus kažkas nuostabaus. Labai labai to trokštu ir pasistengsiu padaryti taip, kad tai virstų tikrove.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...

4 komentarai:

  1. Pagaliau įrašas! Na, dar turi daug laiko padaryti vasarą tokią, kokios nori ;>
    Sėkmės :)

    http://gabijasun.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū Tau! ;)
      Kaip jau minėjau įraše, pasistengsiu, kad ši vasara nebūtų paprasčiausi trys nieko neveikimo mėnesiai... :)

      Panaikinti
  2. Tavo nuotaika man pažįstama - iki šiandienos irgi taip jaučiausi. Bet nebe ilgam! Metas suimti save į rankas ir pradėti džiaugtis vasara :) Sėkmės tau, gražios vasaros!!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū laaabai! Ir Tau gražios, turiningos ir įsimintinos vasaros ;)

      Panaikinti