2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Gyvatynas artėja

Gerai... Mokslo metai artėja. ****** (mano vardas), tau reikia su tuo susitaikyti ir pradėti pratintis apsimetinėti, kad viskas gerai. Oh... Vien pagalvojus, kad maždaug už trijų savaičių vėl teks eiti į tą gyvatyną, kuriame nuolatos verda paskalos ir tuščių žmonių savęs kėlimas aukščiau visų, mane vimdo. Taip taip, ne aš viena patiriu tą stresą prieš tuos devynis pragaro mėnesius, bet bent jau kiti save guodžia tuo, kad tas dienas padės ištveri draugai. O aš... Aš net nenoriu jų vadinti tikrais draugais. Vien dėl to, kad matau juos penkis kartus į savaitę, kad per kontrolinius padedam vienas kitam, o esant reikalui mokykloje pakovojame vienas už kitą, jie negali vadintis mano draugais. O tuo dar kartą įsitikinau šią vasarą. Tik viena tų „draugių“ manęs nuoširdžiai paklausė: "Kaip vasara ir ar galėtume kada susitikti?". O kur dingo visos kitos, kurios per mokslo metus vis nusižiūrinėdavo namų darbus, klausdavo atsakymų per kontrolinius ir per pertraukas dalinosi įvairiomis tuščiomis paskolomis bei klausė manęs įvairių patarimų?  



Galvoje vis sukasi mintys apie naują mokyklą... galbūt per vėlai susipratau keisti savąją į naują, bet nenoriu rugsėjo 1-ąją išvysti tų apgailėtinų, beviltiškų žmonių veidų. Bet ar kitur bus kitaip? Ar kitose mokyklose irgi nėra tų tuštučių, mokyklinio „elito“ ir pan.? Nemanau. Tikrai labai dėl to abejoju. Na, ką gi. Dar turiu 26 dienas nuteikti save tam neišvengiamam įvykiui. Kažkodėl nededu vilčių, kad man pavyks tai padaryti. 
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...

4 komentarai:

  1. Sveika, įdomus įrašas, tačiau noriu pasakyti, kad mokykloje sutikti draugai gali visada ir likti tik šiaip draugai, retai kada tampama tikrais draugais ir taip yra visur. Mokykloje mes gyvename tą ,,mokyklinį gyvenimą" supamą apkalbų,nusirašinėjimų ir panašiai. Per daug nereikia tikėtis, kad klasės draugai tau parašys juk jie gyvena savo gyvenima ir turi ir kitų draugų, nes dažnai jie ir išlik tik klasės draugai. Tad galvok optimistiškai, nes mokykla nėra pragaras nors aišku ir nepatinka, bet... ką jau padarysi, reikia, tai reikia. Šiaip mintis dėstai labai sklandžiai, įdomios tavo rašliavos :D sėkmės ir toliau ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labas, Viktorija! Laabai Tau dėkoju už gražius žodžius!
      Tik tame ir esmė, kad mane vargina tas, kaip tu sakai, mokyklinis gyvenimas. Tiesiog pati jaučiu, kaip kvailėju būdama šalia tų tuščių žmonių, kuriems be socialinių tinklalapių (facebook'o, ask'o, instagram'o ir pan.) niekas nerūpi, kurie vien tik dalinasi savo "didžiulėmis" problemomis ir už savo nosies daugiau nieko nemato. Labai išsunkia toks nuolatinis buvimas šalia tokių žmonių, tad... dėl to taip ir nelaukiu tos devynių mėnesių pradžios...
      P.S. dar kartą ačiū už tokį ilgą ir nuoširdų komentarą :)

      Panaikinti
  2. Ojei kaip pažįstama ;) kai dar buvau nebaigus mokyklos, net fiziškai atrodo skaudėdavo, kai reikėdavo ten eit :) jaučiausi daug brnadesnė už visus, nesuprasta ir apskritai tiesiog nesijaučiau ten sava. Baigiau mokyklą prieš du metus ir žinok pasiilgstu kartais jos.. :) o paskutiniais metais išvis, visi labai susibendravom, buvo net gaila išeiti :) nors dabar gal jaunimas ir kitoks, bet nenusimink, kada nors visa tai baigsis ir galėsi džiaugtis netuščių žmonių draugija!:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nors vienas žmogus, kuris supranta kaip jaučiuosi... Ačiū Tau labai :))

      Panaikinti