(per?) daug netikėtumų

Net nežinau, nuo ko pradėti... Vakarykštė diena buvo švelniai tariant keista ir pilna įvairiausių netikėtumų. O viskas prasidėjo nuo to, kai mama, nešdama šiukšles, ant mūsų buto durų rankenos rado uždėtą atvirutę. Grįžusi ji pakvietė mane ir tiesdama atvirutę man, tarė: „čia turbūt tau“ bei plačiai nusišypsojo. Pasimečiau, bet nedelsiant perskaičiau atvirutės turinį, kuris, tiesą sakant, mane dar labiau nustebino: „Labas, mačiau tave 53 autobuso stotelėje. Labai man patikai, tačiau neišdrįsau prieiti. Jeigu norėtum susipažinti ir sužinoti, kas aš, laukiu tavo žinutės numeriu: 86*******“. Labai žavinga panelė esi =)“.  Žinot, viskas pasirodė labai įtartinai ir maniakiškai, juk vis dėl to jis žino, kur gyvenu. Bet aš nebūčiau aš, jei nesurizikuočiau. Tad po geros valandos, kai gavau atvirutę, aš surinkau jo numerį telefone ir paklausiau jo, kada jis matė mane autobuso stotelėje. Gana greitai gavau atsakymą: „Nesitikėjau, kad parašysi. Nustebinai. J Mačiau tave praeitą penktadienį, dar kvepalai tavo labai skanūs. Buvai su tympom, su šviesiai rudu megztuku ir ant platformų, atrodo. Be to, dar vėliau prie tavęs priėjo vaikinukas šviesių plaukų “. Buvau dar didesniame šoke, nes viskas, ką jis rašė, buvo tiesa (o tas vaikinukas, tarp kitko, buvo mano brolis). Atsipeikėjusi, nutariau sužinoti, iš kur jis žinojo, kur aš gyvenu. Pasirodo, jam viską apie mane papasakojo mano kaimynas, kuris gyvena viršutiniame aukšte. Bet visos staigmenos dar toli gražu nesibaigė. Susirašinėdama sužinojau, kad jis gyvena vos už 20 metrų nuo manęs, kitame daugiabutyje. Jis sakė, kad daug kartų matė mane kieme, o vieną kartą net kartu kilome liftu, jis pas savo draugą, o aš namo. Žodžiu, kuo toliau, tuo labiau tapau nustebusi...

Beje, jam dvidešimt vieneri. Taip, penkių metų skirtumas, bet žinokit, kad tikrai nesu naivi. Tikrai nežadu pasiduoti jo komplimentams ir gražiems žodžiams. Tiesiog... dabar paskutinė vasaros savaitė, kurią žadėjau leisti gana ramiai. O vakarykštė diena pažėrė tiek daug netikėtumų... nežinau. Nežinau, kas bus toliau. Tiesą sakant, ir nenoriu žinoti. Nutariau pasiduoti įvykiams ir per daug viskam nesipriešint. Kas bus tas bus. Nes visi šie atsitiktinumai man stebėtinai gerai padeda pamiršti Jį. 

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...