Mano
nuotaika, kaip bebūtų keista, labai puiki. Pirmadienį rašiau lietuvių.k.
diktantą, rytoj - chemijos kontrolinis, ketvirtadienį anglų.k. rašinys klasėje,
penktadienį rusų.k. žodžiai, o kur dar visi namų darbai ir ta erzinanti naujokė... Bet net visa tai man netrukdo jaustis laimingai ir nuolatos
nuoširdžiai (beveik visados) šypsotis. Galbūt tiesiog reikėjo to laiko
įsivažiuoti į mokyklos gyvenimą ir vėl prie jo priprasti. Kažkaip nebeleidžiu
mane erzinantiems dalykams, žmonėms manęs palenkti. Turbūt per daug pasiilgau
to laimės jausmo, kad dabar leisčiau sau susigadinti nuotaiką.
O ir širdy
toks keistas jausmas... Ne, neįsimylėjau, tiesiog... galbūt pradėjau dar labiau
vertinti įvairias akimirkas, gyvenimo momentus, kurie dabar pasirodytų niekuo
ypatingi, bet vėliau jie įgyja didžiulę reikšmę. Žodžiu, prisiminiau ****** (vaikino vardas).
Taip, tai tas pats Ukmergės kaimynas (ilga istorija...), kuriam kažkada jaučiau vaikišką simpatiją.
Visai neseniai jis paprašė mano brolio, kad perduotų man linkėjimus. Taip tarp kitko... Labai glosto širdį tai, kad jis mane lyg niekur nieko prisiminė... Iš viso,
labai faina, kai jis pasisveikina su manimi. Žinoma, visiems ne paslaptis tai,
kad tie pasisveikinimo momentai būna dažniausiai labai keisti ir, svarbiausia, vien dėl mano
kaltės. Pavyzdžiui, kartais atsakau jam per tyliai, arba net neišgirstu, kada jis su manimi
pasisveikina ir tada būna tas netyčinis ignoravimas iš mano pusės. Na, kartais mane lydi sėkmė, ir tiesiog nuoširdžiai nusišypsojusi
pasisveikinu, bet tai būna retai... ... per daug retai... Žodžiu, tiesiog gera
širdy visa tai prisiminus.
Žinot, kai
paskutinę rugpjūčio savaitę graužiau save, kad atstūmiau potencialų savo
vaikiną, dabar žinau, kad pasielgiau teisingai. Kol kas man jo nereikia. Tad
kam man suteikti žmogui vilčių, pačiai save apgaudinėti, o paskui viską
sudaužyti, nors santykių pradžioje pati žinojau, kad nieko neišeis. Kol kas man
svarbiausi mokslai. Žinoma, šilumos, jausmo, kad turi savo žmogų, tų nuoširdžių žodžių man trūksta, bet... geriau aš visa tai turėsiu, kai būsiu tam
tikrai pasiruošusi. O ir vaikiną galiu susirasti ne taip sudėtingai, kaip
anksčiau maniau. Kai pradėjau vėl jaustis laiminga, pastebėjau, kad atkreipiu
gana daug vaikinų dėmesio. O tai labai glosto širdį... Žodžiu, viskas su laiku. O
dabar aš būsiu laiminga ir viena.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą