
Nežinau, ką
tuo metu galvoji tu. Žinoma, norėčiau galvoti, kad tu jautiesi lygiai taip pat
kaip aš, bet, pripažinkim, tai per daug naivu net man, užkietėjusiai
optimistei.
Eh, kaip norėčiau, kad mes turėtume galimybę gerus atsiminimus pakartoti
taip, kaip pakartojame patikusį filmą. Norėčiau „atsukti“ visus tavo
žvilgsnius, mūsų akių kontaktus ir juos peržiūrėti dar kartą. Deja. Dabar
pasikliauju tik atmintimi ir savo užrašytais žodžiais, kurių dėka viską
prisimenu daug detaliau ir turiu progą visus jausmus išgyventi beveik iš naujo. Tik dėl to dabar čia ir rašau...
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...
Pasirodo ne viena aš taip kartais pasijaučiu...
AtsakytiPanaikintiTikrai ne viena :)
Panaikinti