Kuo labiau artėja mokslo metai, tuo labiau tampu susipainiojusi ir pasimetusi.
Nežinau ar noriu išvysti Jo veidą rugsėjo 1-osios minioje. Žinoma, metai būtų
daug lengvesni, jei Jo mokykloje nebebūtų, jei kiekvieną dieną prasilenkdami
koridoriuje neapsimetinėtume, jog nieko nebuvo. Bet... kažkokia mano dalis
beprotiškai nori dar bent vieną kartą išvysti Jo rudas gilias akis, trokšta ir
vėl pajusti tą nepakartojamą jausmą, kai susitinka žvilgsniai.

Buvau per didelė optimistė. Tikėjausi, kad vasara man padės Jį nustumti į
šalį, kad užmerkusi akis nebematysiu Jo veido. Deja. Naktimis, kai namuose visi
sapnuoja penktą sapną, aš prisimenu Jį, prisimenu visus tuos pusę mokslo metų,
kai mūsų akys užsiiminėjo meile. Ir taip, aš Jį mylėjau. Bandžiau visais būdais
tai neigti, nes mintis, kad galima įsimylėti žmogų, kurio net visiškai nepažįsti,
atrodė absurdiška. Bet skausmas... skausmas, kurį patyriau ir kuris vis dar
drasko širdį, privertė mane sudvejoti.
Dar turiu vilties, kad per šias vasaros paskutines savaites aš
stebuklingai Jį pamiršiu. Vis dar viliuosi, kad kai išvysiu Jo veidą, viduje
niekas nesukirbės. Juk viltis miršta paskutinė.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...
Stiprybės tau
AtsakytiPanaikintiAčiū Tau labai!
PanaikintiSėkmės tau,tikiu kad viskas susiklostys gerai :)
AtsakytiPanaikintiNuoširdus ir didžiulis ačiū!.. Manoji vidinė optimistė irgi sako, kad viskas bus gerai. Tad... labai tikiuosi, jog taip ir bus :)
PanaikintiTavo įrašai visada yra kažkas tokio... pažįstamo. Kai dar pavasarį juos skaitydavau, nesuprasdavau, kaip įmanoma tai, kad patiriu identišką situaciją tavajai. Ir nors per vasarą tai pasikeitė - atsiradus naujiems žmonėms, sukaupusi visas jėgas jį išstūmiau iš savo minčių, bijau mokslo metų ir bijau, kad tas kvailas jausmas vėl neatgimtų sutikus jo žvilgsnį. Puikiai tave suprantu ir linkiu stiprybės!
AtsakytiPanaikintiŽinai, nustebinai... tikrai labai maloniai nustebau, kad dar yra tokių žmonių, kurie supranta šią mano situaciją, nes patys tai patyrė. Ačiū Tau už šį komentarą... jei tau pavyko jį išstumti iš savo minčių, tikiu, kad ir man pavyks.
PanaikintiP.S. tau taip pat didžiulės stiprybės! Kai stovėsi rugsėjo 1-osios minioje, atsimink, jog nesi viena, nes lygiai taip jaučiuosi ir aš. :)