Šiandien norėčiau su Jumis pasidalinti labai prasmingu tekstu. Bent jau mane, jis labai sužavėjo ir pasirodė visu 100 procentu teisingas:
"Kartais norisi žmogui pasakyti – “atsargiai, man skauda”. Taip kaip ir tau, taip kaip kitiems, turintiems dar gyvą sielą… Skauda nuo pasakytų netikrų žodžių, skauda nuo tylėjimo, abejingumo, nuo laukimo… Skauda nuo kasdien didėjančio suvokimo, kad tikėjimas, jog gerumas grįžta gerumu , neteisingas…Pavargsti nuo savo tikėjimo. Ir laukimo…kad vieną dieną kažkas pasikeis…Bet turi suprasti, kad žmonės yra ne tik geri, kad žmonės nėra tokie, kokius tu norėtum juos matyti. Turi suprasti, kad žmonės nesikeičia. Ir turi su tuo susitaikyti. Negalima iš žmonių tikėtis to, ko jie neturi. O kai neturi, vadinasi negali duoti, dalintis. Kai supranti ir priimi šitą realybę, tampa geriau. Žmogui dažniau reikia pabūti vienam, su savo mintimis. Tai padeda. Padeda išmokti atsiriboti nuo lūkesčių, laukimo, tikėjimosi. Pasikalbėti su savimi, įtikinti save, kad nuo šiol neleisi niekam savęs skaudinti. Kodėl turėtum leisti? Ir kai patiki savimi – gali elgtis ir gyventi, kaip nori. Ir tada nereikia sakyti žmogui – “atsargiai, man skauda”. Nes neleidi. Neleidi prisiartinti prie tavęs, neįsileidi į savo vidų. Saugai save.O kas gi kitas tave apsaugos? Tik tu pats."
Milda Le.
Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą