Pavargusi

Šimtai emocijų. Ir 98 %  - neigiamos. Pyktis, liūdesys, agresija, nuovargis, džiaugsmas... Visko tiek daug, kad net sunku atskirti vieną emociją nuo kitos.

Tiesą sakant, toks tas ir džiaugsmas. Šiandien sutrumpintos pamokos, o rytoj nereikia į mokyklą. Ir? Viena diena laisva, bet per ją reikia atlikti tiek darbų, kad jau geriau mokykloj sėdėčiau .

Na, o visų kitų neigiamų jausmų priežastis, pateikiu žemiau:

   1.       Per pirmą, antrą ir trečią pamoką visa klasė darė įvairius sportinius, sveikatingumo pratimus. Juos rodė iš universiteto atėjusios studentės, o viską stebėjo kažkokia moteriškė (nesistengiau klausyti, kas jinai tokia.). Taigi viskas būtų puiku, jei ne ta velnio nešta ir pamesta moteris. Jėzau Marija, kaip nekenčiu tokių žmonių. Mes kuo puikiausiai būtume išsivertę be jos, bet kurgi... Reikėjo įsikišt į pratimų darymus ir pradėt komentuot, kad „neteisingai darot. Reikia turėti strategiją. Visai nekomandiškai dirbat.“. Jei jau tokia protinga, reikėjo eit pačiai ir su savim žaist visus žaidimus, estafetes ir daryt pratimus. Ne. Jai nebuvo to gana ir prieš pabaigą, kai visi sėdėjom ant žolės ir dalinomės įspūdžiais, ta moteriškė-visažinė prisėdo prie mūsų (tiksliau, prie manęs) ir pradėjo visko klausytis. Visi gana nejaukiau pasijutom, bet kulminacija vis dėlto buvo, kai ji pradėjo skaityti moralus apie savo jausmų išreiškimą, apie kalbėjimąsi, nemokėjimą bendrauti. Taip pasiimt plytą ir užvožt. Kad užsičiauptų.

2.       Po „puikių“ trijų praleistų pamokų, rašėm matematikos kontrolinį. Tikrai labai gerai parašiau, bet po pamokos jaučiausi dar labiau išsunkta. O priešaky laukė dar trys pamokos.

3.       Per informatiką davė atlikt darbą, kurį net per 45 min. nespėtum, o dabar teturėjom tik 30 min. Paskui mokytojas dar sugebėjo aprėkt mus, jog neteisingai darom. Nors pats sakė būtent taip ir daryt. Mokytojai. Kitaip nepaaiškinsi.

4.       Paskutinė septinta fizikos pamoka ėjosi šūdinai. Mokytojas visiškai nepaaiškinęs temos liepė daryti užduotis. Skaitau vadovėlį ir NIEKO nesuprantu. Rašau į sąsiuvinį vien tam, kad būtų parašyta. Nekenčiu tokių pamokų. Nekenčiu tokių mokytojų.

5.       Sužinojau, kad penktadienį rašom geografijos kontrolinį. Mokytojas nieko neprisiminė, tad mes galvojom - praslysim. Deja. Vienas iš klasiokų būtinai turėjo priminti mokytojui, kad mes vis dar neparašėm atsiskaitomojo darbo. Ačiū jam. Tokius tik po žeme pakast.

6.       Ir paskutinis... Jis. Vis dar vyliausi, jog jam patinku. Bet kuo toliau, tuo labiau suprantu, jog mūsų lengvi santykiai baigėsi. Viskas, ****** (mano vardas). Susitaikyk su tuo. Šiandien nei vieno žvilgsnio iš jo negavai. Ir tai tikrai nieko gero nereiškia.

Kadangi visą dieną buvau "superinės" nuotaikos, mokykloj beveik su niekuo nebendravau. Visos draugės pamanė, kad ant jų supykau. Bet iš tiesų... Aš tiesiog turėjau/ turiu pabūti viena ir susitvarkyti vidų, jausmus. Nes man jau gana. Man jau VISKO gana. Vien dėl jų gerovės, tegul šiuo metu mane palieka vieną. Nes bijau, kad nesuvaldysiu emocijų, o tada aš už savo veiksmus nebe atsakau. 

Tai tiek... Šiltai apkabinu ir nepaleidžiu iki kito karto...